Šioje knygoje nagrinėjamos Lietuvos gyventojų grįžtamosios ir pakartotinės migracijos tendencijos (mastas, struktūra) ir jas skatinantys bei ribojantys veiksniai.

Vadovaujantis žmogiškojo kapitalo požiūriu siekiama išsiaiškinti, kokias žinias ir įgūdžius išvykusieji įgyja užsienyje ir ar ši patirtis padeda susirasti gerai apmokamą darbą sugrįžus į Lietuvą.

Taip pat analizuojamas valstybės ir žiniasklaidos vaidmuo saktinant grįžusiųjų integraciją Lietuvoje. Paskutiniame skyriue apibendrinamos svarbios tyrimo išvados ir pateikiami pasiūlymai viešajai politikai, pabrėžiant, kad valstybė turėtų suformuoti ir įgyvendinti ne ribotą migracijos politiką, bet šalies žmogiškųjų išteklių politiką.