„Panelės Smilos sniego jausmas“ – meistriškai parašytas romanas, kurį galima vadinti ir filosofiniu detektyvu, ir Danijos bei Grenlandijos gyvenimo veidrodžiu. Gyvenimo, kuriame taip maža vietos meilei ir taip daug – vienatvei ir sniegui. Gyvenimo, kurį gyvena Smila – grenlandės medžiotojos dukra, vaikystėje po motinos žūties tėvo atvežta į Daniją, tačiau širdimi taip ir likusi Grenlandijoje. Smila atšiauri, šalta ir maištinga, labiau už viską mylinti sniegą, ledą ir skaičius. Ir Izaiją – kaimynystėje gyvenantį inuitų berniuką. Todėl kai jis žūsta nukritęs nuo stogo, Smila nepatiki policijos versija – pėdos sniege jai sako daugiau. Ji jaučia sniegą ir moka jį skaityti. Ji jaučia pavojų ir klastą. Pradėjusi savo tyrimą, Smila išjudina intrigų, interesų ir nusikaltimų laviną, nubloškiančią ją iš Kopenhagos į Grenlandijos ledynus...

Tai romanas, kuriame meilė sniegui susipina su meile žmogui; šaltas, ironiškas, negailestingas, metaforiškas romanas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti. Jame yra viskas, ką norėtumėte žinoti apie sniegą, ledą, kerštą ir Šiaurę.