„Mano tėvas Šagalas“ – tikrais faktais paremtas romanas apie Idą, vieno žymiausių XX a. tapytojų Marco Chagallo (Marko Šagalo) dukterį.

Gražuolę dukrą Idą Markas Šagalas saugojo kaip savo akį ir tapė daugybę kartų, kol užsispyrėlė Ida neištrūko iš saugaus kontroliuojančių tėvų lizdelio ir neišlėkė studijuoti į Paryžių. Ten jos laukė meilė – neturtingas studentas, pavergęs karštakraujės Idos širdį. Bet Idos meilė ir nepriklausomybė labai trapi: nacių okupuotoje Prancūzijoje žydų tautybės Šagalas – vienas ryškiausių taikinių. Tačiau nieko, išskyrus savo tapybą, nematantis menininkas atsisakė pripažinti grėsmę.

Idai tenka rinktis – ar ieškoti savojo kelio ir išlįsti iš tėvo šešėlio, ar palaidoti savarankiško gyvenimo ambicijas ir gelbėti tėvą nuo jam gręsiančių pavojų ir nuo jo paties. Šis klausimas nuolat lydės talentingą, ambicingą, nepamirštamą moterį – iš Prancūzijos į Didžiąją Britaniją, iš ten – į Niujorką ir vėl atgal į Europą. Jos gyvenimas buvo ilgas ir kupinas potyrių – tokių pat įspūdingų, kaip ir ji pati.

Ida Šagal – ypatingo likimo moteris, kupina talento gyventi. Mylėjusi gyvenimą ir mokėjusi jį švęsti net ir sunkiausiomis akimirkomis. Mylėjusi savo tėvą ir jo nekentusi. „Mano tėvas Šagalas“ – romanas apie meno pasaulį, menininko egoizmą ir talentą, meilę ir neapykantą, grėsmes ir intrigas. Apie genijų ir jo mūzą, kurie negalėjo ištverti vienas be kito. Knyga tarsi Marko Šagalo paveikslas: pilnas poezijos, sapnų ir aistros.