Viljamas Buelou Guldas pasakoja savo gyvenimo istoriją: dailei gabų apgaviką devynioliktajame šimtmetyje likimas iš Anglijos nuneša į kitą pasaulio kraštą – koloniją mažutėje Saros saloje prie Tasmanijos. Kalinys sėdi mirtininkų narve, dukart per dieną užliejamame potvynio bangų, ir rašo Žuvų knygą: rašalu, krauju, ekskrementais, rūdimis.

Richardas Flanaganas Guldo lūpomis pasakoja žiaurias ir įspūdingas istorijas apie nežmoniškus pirmuosius Ausrtalijos kolonizavimo metus, nacijos kūrimąsi, meilę ir klastą. Pamišusio salos komendanto, kaukoles kolekcionuojančio gydytojo, kurio užsakymu Guldas tapo visas Tasmanijoje besiveisiančias žuvis, čiabuvių moterų ir sukilusių vergų vado istorijos susipina į vieną pasakojimų kamuolį.