Sveiki atvykę į startuolį.

Čia mano pasaulis ir aš pažįstu kiekvieną kolegą. Turime penkiolika Tomų, ir tik trys iš jų naudingi, septynis padorius Andrius, trisdešimt dvi Egles, kurios padengia visą kompetencijos spektrą. Turime netikrų darboholikų, tingių ir dėl to efektyvių specų, ofiso zombių, nesubtilių karjeristų, universalių isterikų ir viskuo nepatenkintų šūdų. Ir tai mūsų darbo rinkos crème de la crème.

Čia daug svarbiau, su kuo kalbi, o ne ką darai. Palinksi šefukui, sutrauki cigariuką, pasiskundi, kad daug darbo, ir pasigiri, kad tik tu gali su juo susitvarkyti. Jei dar leistų vieną kitą kolegą teisėtai nužudyti – būtų pasaka.

Vaižgantas

Koks jausmas dirbti startuolyje? Turbūt priklauso nuo startuolio. Nuo kolegų, kurie tave supa, gelbėja savo talentu ir žudo bukumu. Nuo ambicijų, bet ne visada. Darbštumo perteklius, krizės, komandinės, darbinukės ir Tadukas, kuris prašosi užsmaugiamas. Romanas „Žmogžudystė startuolyje“ – meilės ir nemeilės laiškas šių dienų ofisui.