„Žaidimas yra tikrovė“ – knyga apie gyvenimą be pagražinimų. Jaunų žmonių gyvenimą. Apie devyniolikmetę merginą Mirjam, pagaliau ištrūkusią iš tėvo kontrolės ir išsiveržusią į studentišką laisvę, bet neturinčią supratimo, ką su ja veikti. Apie tai, kad gyvenimą reikia išmėginti laiku, kai esi trylikos ar keturiolikos, o ne vėliau, kai alkoholis, žolė ir seksas pasiekiami taip lengvai. Imk kiek nori, bet ar godžiai griebdamas siūlomą laisvę mokėsi sustoti?

O dar ši knyga apie Mirjam brolį Miką, mažą berniuką, nors koks gi jis mažas – dvylikos, tik kad atrodo kaip dešimties. Jis labai negražus. Jo niekas nemyli, net tėvai, tačiau jam nestinga nei proto, nei beprotybėn varančių galių numatyti ateitį. Kaip gyventum tu žinodamas, kas tavęs laukia? Ką darytum, kasdien patirdamas patyčias mokykloje, matydamas vakarais iki žemės graibymo nusigeriantį savo tėvą, ilgėdamasis į kojas dėjusios savo mamos? O žinai, kas rūpėjo Mikui? Ogi tai, kas dėsis, kai jo nebebus.

Šioje knygoje rasi tikrą gyvenimą, papasakotą taip, kaip kalbama gatvėje. Žiaurų ir graudų. Nuo kurio kūną pradeda varstyti šiurpuliukas, neleidžiantis ramiai gyventi. Rasi žiaurumą ir patyčias jų tikruoju pavidalu, negailestingo gyvenimo pamokas mokykloje, bendrabutyje, gatvėje, namie. Tačiau knyga gausiai pagardinta sveiku estišku humoru.

Tai antrasis Dianos Leesalu (Dianos Lėsalu), jaunos estų autorės, romanas, reta proga pažvelgti į estų gyvenimą. Juk apie Estiją dažniausiai žinome tik tiek, kad Talinas – gražus miestas. O šis romanas Estijoje buvo išpirktas akies mirksniu. Vadinasi, jis to vertas.