„Tomas mąstė apie Praeitį, kurią Laikas nunešė taip toli. Hetės Dabartį pavertė Praeitimi. Ir kažkodėl, kažkokiu būdu, trumpam ji tapo ir jo Dabartimi – jo ir Hetės kartu. Tada jis prisiminė tą švytuoklinį laikrodį, kuris rodė ir jo, ir Hetės laiką...“

„Tomo akyse prašvysčiojo Hetės Laikas, parko Laikas. Aprėpiantis maždaug dešimt metų, o štai jo paties Laiko... prabėgo vos kelios vasaros atostogų savaitės.“

Štai apie kokius filosofiškus dalykus svarstoma šioje knygoje... Tačiau neišsigąskit: ją labai lengva ir smalsu skaityti. Tokia ypatybė – aiškiai, paprastai ir įtaigiai klabėti apie sudėtingus dalykus – dažniausiai ir būdinga literatūros klasikai. O ši knyga prieš pusę amžiaus, 1958-aisiais, pasirodžiusi anglų rašytojos Filipos Pirs knyga ir yra neginčijama vaikų bei paauglių literatūros klasika.