Anglas Gilbertas Keithas Chestertonas (1874–1936) ketino tapti dailininku, o tapo stebėtinai produktyviu literatu, kurio populiariausia palikimo dalis – 49 detektyviniai apsakymai ir pagrindinis herojus – Tėvas Braunas. Tėvas Braunas populiarumu iki šiol rungiasi su Šerloku Holmsu, kita detektyvinio žanro legenda, bet yra visiškai kitoks.

1904 m. rašytojas provincijos miestelyje susidūrė su kunigu Džonu O’Konoru ir buvo apstulbintas jo psichologijos išmanymo, įžvalgumo ir netradicinio mąstymo. Tada ir kilo idėja parašyti „komediją, kurioje dvasininkas atrodo neišmanėlis, o iš tikrųjų žino apie nusikaltimus daugiau už pačius nusikaltėlius“.

Ketvirtį amžiaus rodėsi vis nauji apsakymai, kuriuose veikė Tėvas Braunas, literatūrinis kunigo atitikmuo, rašytojo apdovanotas apvalia figūra, palaikiu skėčiu ir gebėjimu pamatyti tai, ko nemato niekas. Žinoma, lavonų gausa, ginklais ar žiaurumu šie detektyvo žanro šedevrai nusileidžia šiuolaikiniams, bet juose yra tai, ko ilgisi visų laikų ir tautybių skaitytojai: paslaptį, žmogiškumą, moralės normų ir tiesos pergalę.