Jose Donoso (g. 1924), laikomas garsiausiu Čilės rašytoju, priklauso vadinamajam „Lotynų Amerikos romanistų bumui“. Jo pasakojimui būdinga tendencija atskleisti žmogiškųjų santykių trapumą, jis tobulai kuria literatūrinius pasaulius,

o dėl ypatingo gebėjimo stebėti nukelia skaitytoją į pačias tamsiausias erdves, kur susigrumia prieštaringos jėgos. Šį užburiantį romaną Luisas Bunuelis pavadino šedevru, o Carlosas Fuentesas – vienu geriausiu ne tik ispaniškosios Amerikos, bet ir apskritai mūsų laikų romanų. Tai pasakojimas apie paskutinį aristokratiškosios Askoitijų šeimos palikuonį – siaubingą mutantą, saugomą nuo žinojimo apie savo apsigimimą kitų siaubūnų aplinkoje. Balsas, pasakojantis „Tamsų nakties paukštį“, nepaliaujamai srovena iš Mudito (Nebylio) lūpų. Tai sunkių vaizdų, bet magiškai traukiantis, mįslingas romanas, pritrenkiantis veikėjų santykių tragiškumu ir žaisme. Šiais standartų kulto laikais jis atrodo it egzotiškas tolimo pasaulio žiedas.