Jeigu jie išgyvens, išsaugota santuoka bus tarsi papildomas prizas...

Po dar vieno persileidimo Elė ir Džeimsas Eversmenai atsisveikina su senuoju gyvenimu ir ketina pradėti naują kitoje valstijoje. Tačiau Mohavių dykumos viduryje jų tojota sugenda. Dar viena apmaudi nesėkmė? Vargu. Variklyje Džeimsas aptinka kulkos skylę...

Per mylią nuo jų tojotos snaiperis Viljamas Tepas užtaiso „Lapua Magnum“ 8,6 mm kalibro šoviniais ir saujomis kremta kukurūzų traškučius. Jis – vienas geriausių šaulių žemėje. Ne gyvas žmogus, o balistinis kompiuteris. Jo gyslomis teka ledinis vanduo, jo pomėgis – žudyti atsitiktinius keliu traukiančius vairuotojus. Viso labo – nedidelė pramoga Nevadoje.

Tepas supranta, kad jo medžiojamos aukos neturi nė menkiausios galimybės pasipriešinti.

Tačiau Džeimsas ir Elė pabandys tai padaryti.

„Rašiau ir perrašinėjau „Taikiklyje“ trejus metus. Daug išmokau. Kai kurias pamokas teko išeiti dukart. Pasikeitė knygos pabaiga. Pasikeitė pradžia. Pasikeitė personažai. Didelės istorijos dalys buvo ne kartą perrašytos ar išvis atmestos. Jei lygintume gebėjimą parašyti tikrą romaną su mokymusi važiuoti dviračiu, tai aš sudaužiau kelis dviračius ir sužeidžiau bent vieną praeivį. Tai sunkus darbas, ir tas, kas sako kitaip, daro meškos paslaugą. Knygos nerašomos – knygos perrašomos.

Neišsižadu nė vieno išlieto (perkeltine prasme) prakaito lašo. Kiekvienas perrašymas ar nesėkmė grynino „Taikiklyje“, darė geresnį, protingesnį ir tvirtesnį. Didžiuojuosi šita knyga ir nuoširdžiai tikiuosi, kad jums patiks, jei tik būsite tokie malonūs ir ją perskaitysite.“

Taylor Adams