1917 metais užgrobę valdžią Rusijoje bolševikai nutildė šalies menininkus, revoliucijos ir pilietinio karo liudininkus. Daugumą tiesiog sunaikino. Kelis dešimtmečius literatūroje, kine, teatre, tapyboje, skulptūroje spindėjo plokščias „herojinės“ revoliucijos paveikslas. Kitos to meto įvykių versijos, neredaguotos ir nekupiūruotos, pasirodė tik XX amžiaus pabaigoje.

Rusų literatūros klasikas Michailas Bulgakovas (1891–1940) – didžiojo bolševikų perversmo liudininkas, teisėjas ir auka. Apysakoje „Šuns širdis“, kupinoje satyros, grotesko ir juodojo humoro alegorijoje, įtaigiai atskleidžiamos pragaištingos tokių perversmų pasekmės. Joje rašytojas sujungė sovietinių laikų pradžios gyvenimo aktualijas su išmoninga fantastika. Įstabiai atskleistas tuometis gyvenimas, itin stipriomis emocijomis trykštantis dinamiškas pasakojimas žavi ir stulbina skaitytojus iki šiol.