„Kas tu esi?“

„Kaip atsirado pasaulis?“

Kokie bjaurūs klausimai! Iš kur tie laiškai atsirado? Tai – ne mažiau paslaptinga.

Kas išplėšė Sofiją iš kasdienybės ir paliko vieną su didžiosiomis Visatos paslaptimis?

„Sofijos pasaulis“ – norvegų rašytojo Josteino Gaarderio (g. 1952 m. Osle) knyga, su kuria užaugo jau ne viena skaitytojų karta. Kodėl ši knyga visus taip traukia? Todėl, kad autorius suderino, atrodytų, nesuderinamus dalykus: filosofijos mokslo raidą įvilko į romano rūbą – sukūrė įtraukiantį, lavinantį, nepaprastai įdomų pasakojimą apie didžiuosius pasaulio mąstytojus. Tai romanas? Tai detektyvas? Tai filosofijos istorija? Viskas kartu.

Jei tai romanas, tai jis – apie Sofiją Amundsen, gyvenančią įprastą gyvenimą, kol jo nesutrikdo paslaptingas laiškas su iš pirmo žvilgsnio paprastais, tačiau be galo klastingais klausimais apie savo, o kartu ir kiekvieno žmogaus būties esmę. Iš tiesų, kas gali būti sunkiau, nei atsakyti į klausimą – kas tu esi? Taip prasideda kvapą gniaužianti Sofijos kelionė per filosofijos istoriją kartu su paslaptingu filosofu Albertu. Kelionė, kur į duris gali pasibelsti Alisa iš Stebuklų šalies, kur „Lego“ padeda suprasti, kaip mąstė antikos filosofai, kur, nulupęs banano žievę, gali rasti jo viduje įrašytą įspėjimą... Istorijos, filosofijos, kultūros faktai įsipina į romano fabulą – nepajunti, kaip nuo klausimo „Kaip atsirado pasaulis?“ pereini prie „Kas bus toliau?“, ir kvapą užgniaužęs stebiesi siužeto posūkiais.

„Sofijos pasaulis“ – knyga mąstančiam jaunimui. Ir kiekvienam, kas bent kartą yra savęs paklausęs – kas aš esu? Kodėl aš esu pasaulyje?