Neginčijama „šnipų romano" žanro klasika. Didžiosios Britanijos Slaptosios žvalgybos tarnybos veteranas Piteris Gijomas, ištikimas intelektualiojo Džordžo Smailio kolega ir mokinys, leidžia savo užtarnauto poilsio dienas šeimos ūkyje Prancūzijoje, Pietų Bretanėje, tačiau netikėtai iš Londono ateina laiškas, kuriame jis kviečiamas kuo skubiau prisistatyti į savo senąją Tarnybą. Kas nutiko? Pasirodo, atgijusios Šaltojo karo praeities šmėklos kėsinasi jam gerokai sujaukti gyvenimą: naujoji karta, apie Berlyno sienos laikus nutuokianti tik iš pasakojimų, yra pasišovusi po kaulelį išnarstyti kadaise Tarnybos vykdytų slapčiausių operacijų aplinkybes ir nustatyti, kas atsakingas už anuomet didesnio gėrio labui pralietą nekaltų žmonių kraują... Pindamas praeities ir dabarties įvykius į vientisą visumą autorius subtiliai kuria kvapą gniaužiantį, itin tikroviškai slaptųjų tarnybų darbo ypatumus atskleidžiantį, netikėčiausių vingių ir be galo ryškių personažų kupiną pasakojimą. Apgaulė čia žengia koja kojon su meile ir pasitikėjimu, o moralinės dilemos neatsiejamos nuo likimo grimasų. John le Carré (Džonas le Karė, tikr. David Cornwell, gim. 1931 m.) – buvęs žvalgybininkas, darbą Didžiosios Britanijos saugumo struktūrose kadaise išmainęs į rašytojo plunksną ir tapęs neginčijamu vadinamojo „šnipų romano" žanro sunkiasvoriu klasiku, tikra Šaltojo karo laikų legenda. Parašė per dvidešimt romanų, kurių nemaža dalis ekranizuoti, ir paliko ryškų pėdsaką visoje Vakarų populiariojoje kultūroje, o ir ne tik: kaip teigiama, anglakalbių šalių žvalgybininkai į savo profesinį žargoną yra perėmę ne vieną autoriaus kūriniuose įvestą terminą. Naujausią Johno le Carré kūrinį „Šnipų palikimas" kritikai kone vienbalsiai jau spėjo priskirti šio rašytojo aukso fondui greta tokių jo romanų, kaip „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio" ar „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas". Iš anglų kalbos vertė Gediminas Pulokas.