Knyga, kurią laikote savo rankose, yra apie meną gyventi. Atsakymo, kaip patirti gyvenimo džiaugsmą, ji nepateiks, tačiau supažindins su daugybės skirtingų asmenybių – keliautojų, muzikantų, filosofų, verslininkų, rašytojų, – ir gyvenusių neatmenamais laikais, ir mūsų amžininkų, istorijomis, kurios provokuos klausimus ir padės prieiti savas išvadas. Theodore’as Zeldinas samprotauja apie pasaulį, koks šis galėtų būti. Galbūt viešbučiai galėtų atlikti miniuniversitetų vaidmenį, kur darbuotojai ir svečiai vieni iš kitų mokytųsi kalbų ar kitų įgūdžių? Juk kiekvienas turi gebėjimų, apie kuriuos paprastai nei kolegos, nei klientai nenutuokia. Galbūt Nobelio premija turėtų būti skiriama ne už ekonominius pasiekimus, bet už humorą? O kodėl gi negalima sukurti tokių vietų, kuriose žmonėms būtų dalinami ne valgiaraščiai, bet „Pokalbių meniu“, kad iš jų pasirinkę temą pašnekovai leistųsi į prasmingą dialogą? Slaptuosius gyvenimo džiaugsmus narplioja 28-ios esė. Kiekviena kelia vis kitą klausimą, pavyzdžiui: „Ar verta taip sunkiai dirbti?“, „Kaip įveikti išankstines nuomones?“, „Ką reiškia iššvaistyti gyvenimą?“, o jose papasakotos tikrų asmenybių gyvenimo istorijos, kuriomis autorius papildo savo svarstymus, verčia skaitytoją suabejoti iš pirmo žvilgsnio savaime suprantamais dalykais ir  skatina sąmoningumą. (g. 1933) – sociologas, filosofas, istorikas, rašytojas, Oksfordo universiteto profesorius, kuris neprarado vilties, kad mes, būdami sąmoningesni, galėtume gyventi kur kas prasmingiau, kad vyrai ir moterys galėtų ne kovoti vieni su kitais, o ieškoti būdų sutarti. Savo knygose atskleidža žmogiškų emocijų transformaciją bėgant šimtmečiams, tyrinėja jų vaidmenį visose gyvenimo srityse.  Jo knygos išverstos į 27-ias kalbas.