„Pūga vis smarkėjo. Zombis pasuko į sodo takelį, – skaito Tonas. – Zombio veide sušvito šypsena. Pakėlęs ranką prie skambučio, jis spustelėjo mygtuką...“

Tą pačią akimirką per namuką nuaidi skambutis. Tonas išsigandęs pašoka nuo kėdės.

Šiurpių istorijų rašymas – tai ne juokas! Ir kartais tikrai geriau nežinoti, iš kur rašytojas semiasi įkvėpimo… Štai mokytojas Žakas naktimis sėdi prie kompiuterio ir kuria, tad nenuostabu, kad jis taip noriai dalijasi savo šiurpulinga kūryba su klase. Tačiau kodėl tos istorijos tokios baisios ir keistai susilieja su realybe?.. Kodėl mokytojas pats ima keistis? Ar tai tik nebus kaip nors susiję su „Siaubų autobuso“ rankraščiu, kurį jis priglaudė niekam nieko nesakydamas, ir su Kita Tikrove, slypinčia anapus ekrano…