Samanthos Vérant knyga „Septyni laiškai iš Paryžiaus“ – tai pirmiausia tikra istorija. Joje nėra išgalvotų veikėjų ar įvykių. Viskas tikrai išgyventa, patirta pačios autorės. Antra, tai meilės istorija, kurios pradžia – prieš du dešimtmečius įvykusi amerikietės ir prancūzo pažintis vienoje Paryžiaus kavinėje, staiga įsiplieskusi aistra ir toks pat greitas išsiskyrimas. Tai tikra gyvenimiška istorija, apie kokias paprastai sakoma „kaip iš knygos“. Ir būtent šiai istorijai buvo lemta virsti knyga apie viltį, tikėjimą, apie tikrą palaikymą, tikrą meilę ir stiprybę, kurią ji suteikia. Tai knyga, kurią tikrai skaitysite ne vieną kartą, vis atrasdami naujų gražių dalykų ir suprasdami, kad tikrai meilei jokios kliūtys nebaisios, jokie trukdžiai negalimi, ir nėra tokio atstumo, kurio nebūtų įmanoma įveikti, kad būtum su tuo, kuris tau paties likimo siųstas. Ir net dvidešimt nesimatymo metų nėra per daug, nes tikri jausmai negęsta.

Samantha Verant – jauna menininkė, kelionių aistruolė, mylinti gyvenimą ir nebijanti iššūkių. „Septyni laiškai iš Paryžiaus“ – puikus to įrodymas.

„Aš sutikau Žaną 1989-aisiais. Man buvo devynioka, jam dvidešimt šešeri. Jis – septyneriais metais vyresnis. Jis man parašė septynis laiškus, o aš jam atsakiau tik po 20 metų. Gyvenimas gali būti keistesnis ir romantiškesnis nei literatūra.“

„Septyni laiškai iš Paryžiaus“ – trumpa autobiografija, iš dalies kelionių memuarai, iš dalies meilės nuotykis. Knyga iš karto patraukė kritikų dėmesį ir pateko į leidyklos „Random House“ 2014-ųjų metų knygų dešimtuką. Specialistai teigia, kad šiuos memuarus reikia skaityti lėtai, nes reikia laiko pasimėgauti kiekvienu žodžiu, atskleidžiančiu kelionę per kultūras ir dešimtmečius. Čia daug pasakojama apie Prancūzijos meną, architektūrą.