Luiza kasmet nors trumpam atvyksta į Aristą. Šioje saloje ji išgyveno ne tik begalinę meilę graikui Andresui, bet ir didelę netektį.

Andresas negali patikėti, kad jo pabėgėlė žmona išdrįso vėl pasirodyti saloje. Jie susitinka, ir po priekaištų lavinos bei audringų ginčų paaiškėja, kad jųdviejų jausmai tokie pat karšti kaip kadaise.