1940-ieji metai. Vilniaus miestą kaustant siaubui ir baimei, vienai okupacijai keičiant kitą, gerokai išsiblaškęs, kilniaširdis filosofijos profesorius Vosylius Sezemanas nepaliauja žingsniuoti slėpiningomis miesto gatvelėmis ir gvildenti rūpimus filosofijos klausimus, kai staiga kelią jam pastoja... iš tamsiųjų Vilniaus požemių atšliaužęs pabaisa Baziliskas! Šis smalsuolis, slapta besiklausantis profesoriaus filosofijos paskaitų, greitai tampa artimiausiu Sezemano pašnekovu ir slaptu palydovu.

Miestui nyrant į karo pavojų ir tamsą, tirštesnę ir už Bazilisko gimtuosius požemius, jiedu stengiasi išsaugoti svarbiausias dorybes, gelbėti mirtino pavojaus ištiktus Universiteto studentus ir nepaliauja atkakliai ieškoję svarbiausių vertybių – Grožio, Gėrio ir Tiesos.

Laurynas Peluritis (kaip ir kadaise – profesorius Sezemanas) dėsto Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Ilgus metus atsakingai studijavo ir rašė mokslinį darbą apie filosofijos svarbą Lietuvoje gūdžiausiomis istorinėmis aplinkybėmis, tad nenuostabu, kad buvo įkvėptas mums papasakoti didžio lietuvių filosofo Vosyliaus Sezemano istoriją. Laurynas prasitarė, kad rašydamas knygelę kartkartėmis išgirsdavo genialias idėjas kuždantį balsą, ataidintį it iš po žemių. Gal tai buvo pats Sezemano bičiulis – Vilniaus požemiuos gyvenantis Baziliskas?..