Kali Danbruk trijų mėnesių atostogos pakyrėjo iki gyvo kaulo: nusibodo rašyti straipsnius žurnalams ir skaityti paskaitas. Archeologo darbas, pasak jos, turįs būti kitoks – kasinėti, matuoti, kepti saulėje, mirkti lietuje, skęsti purve ir savo kūnu šerti vabzdžius. Todėl atsiradus pirmai progai, mokslininkė su džiaugsmu iškeliavo į naują archeologinių tyrinėjimų vietą, kurioje aptikta stulbinančių radinių.

Tas nuostabus gamtos kampelis intrigavo dar ir tuo, kad vietiniai jį laikė prakeikta vieta. Ir tikrai, vos tik kasinėtojai iškėlė pirmuosius radinius, ėmė dėtis nepaprasti dalykai… Visų pirma į Kali Danbruk duris pasibeldė nepažįstama moteris ir su ašaromis akyse tikino esanti jos motina. Po kiek laiko paslaptingomis aplinkybėmis kasinėjimo teritorijoje pasipylė žmogžudystės.