Polina Žerebcova – rašytoja publicistė, poetė, labiausiai žinoma kaip dienoraščių, apimančių jos vaikystę, paauglystę ir jaunystę – šiems laikotarpiams teko du Čečėnijos karai – autorė. Nuo 2002 m. dirba žurnaliste. Rusijos žurnalistų sąjungos narė, PEN klubo narė. Jeruzalėje pelnė tarptautinės Janušo Korčako premijos diplomus dviejose nominacijose – apsakymo ir dokumentinės prozos. 2012 m. apdovanota Andrejaus Sacharovo premijos „Už žurnalistiką, kaip poelgį“ diplomu. Gavusi politinį prieglobstį nuo 2013 m. gyvena Suomijoje. Jos „Dienoraščiai“ ištisai arba dalimis išleisti rusų, anglų, ukrainiečių, suomių, prancūzų, slovėnų, vokiečių ir kt. kalbomis.

Gimusi 1985 m. Grozne, Čečėnijoje, Polina Žerebcova gyveno ten beveik iki dvidešimties metų. Ji laiko save kosmopolite, nes jos giminėje – įvairiausių tautybių atstovai. Šeimos šūkis – „Garbė ir tiesa už gyvybę brangesnės“. 1994 m. Polina pradeda rašyti dienoraštį, kuriame fiksuoja visa, kas vyksta aplink. Mokykla, pirmoji meilė, ginčai su tėvais – visa tai, kas pažįstama kiekvienam paaugliui – Polinos gyvenime žengė kartu bombardavimais, badu, sugriovimais ir netektimis. 1999 m. per raketų ataką Grozno centrinėje turgavietėje Polina buvo sunkiai sužeista skeveldrų. Vaiko akimis žvelgdama į karą Polina nieko nekaltina, ji tik fiksuoja tai, ką mato savo akimis, ką patiria ji pati, jos artimieji, kaimynai ir bendramoksliai. Ir šie kasdienio gyvenimo faktai bei smulkmenos sukrečia labiau, nei bet kokia agitacija.