Jau praėjo metai. Kartais dar prisimena tas penkiolika liepos dienų, kurios turėjo pakeisti jos gyvenimą. Ir tai, kas iš to išėjo.

Nicolle Rosen – profesionali psichoanalitikė, po dviejų mokslinių studijų ėmusi rašyti grožinės literatūros kūrinius. „Penkiolika atostogų dienų“ – ketvirtasis Paryžiuje gyvenančios ir dirbančios autorės romanas.

Klerė, Blanša, Melani; nauja draugė, buvusi žmona, duktė. Trys moterys, kurias penkiolikai liepos dienų suveda kaimiškas XVIII a. pabaigoje statytas Provanso namas ir... vienas vyras. Visos jos skirtingais saitais susijusios su Marku – garsiu filosofu, neabejingu gražioms moterims. Name visi drauge leidžia penkiolika atostogų dienų – iš pirmo žvilgsnio tikra vasaros idilė... Tačiau Klerė jaučiasi nejaukiai, supratusi, kad jos mylimasis emociškai priklausomas nuo buvusios žmonos; Blanša svajoja tvarkyti tiek buvusio vyro, tiek ir naujosios jo širdies draugės gyvenimą; Melani gydosi širdies žaizdas, stebi tarp savo emocinių ryšių paklydusį savo tėvą Marką ir neapkenčia jo, kaip ir motinos.

Penkiolika atostogų dienų pakeičia visų gyvenimus – tik visai ne taip, kaip jie tikėjosi. Tingios, alsios vasaros dienos ir naktys priverčia kiekvieną pažvelgti į save: ir kas pasakė, kad atvaizdas veidrodyje turi džiuginti akį ir širdį? Išties prancūziškai lengvas ir įžvalgus jausmų bei minčių romanas – tarsi painiai susiraizgęs vyrų ir moterų santykių kamuolys.