Jei šautum į praeitį pistoletu, ji atsakytų patrankos griausmu. Kad šis posakis teisingas, labai greitai suprato milicijos kapitonas Igoris Dorošinas, kai jam teko dalyvauti tiriant bylą maniako, žudžiusio vaikus kadaise septyniasdešimtaisiais. Ir kai Igoris su draugais ėmėsi šio reikalo, patranka šovė: pasipylė serija žmogžudysčių, šantažų ir apgaulių. Jie gyvi — tos senos istorijos dalyviai: ir verslininkas Argunovas, ir aukštas valdininkas Sitnikovas, ir buvęs milicininkas Zabelinas, ir rašytoja Istomina... Juk dažnai tik atrodo, kad praeitis toli. Spiralė stipriai susispaudžia, kad be jokio pasigailėjimo kirstų kiekvienam pagal nuopelnus...