... Daug metų, o gal visą gyvenimą Vika Jeriomina nuolat sapnuodavo baisų sapną. Tas sapnas vis grįždavo priversdamas pabusti ir drebėti iš baimės. Ji sapnuodavo kruviną ranką. Žmogus, kurio sapne nebuvo matyti, braukia ranka per baltai nutinkuotą sieną, palikdamas ant jos penkis kruvinus dryžius. Pasirodo kita ranka, kurios savininko ji irgi nemato, ir kažkuo piešia skersai tų penkių dryžių smuiko raktą. Pasigirsta šlykštus kikenimas, pamažu pereinantis į bjaurų piktą kvatojimą, ir pažadina Viką.