Ismailo Kadaré romanas „Pakirstas balandis“ skirtas senajai rūsčiai ir negailestingai kalniečių Albanijai. Prakeiktuosiuose kalnuose retai išsimėčiusiuose kaimeliuose gyvena senajai papročių teisei - Kanunui besąlygiškai paklūstantys žmonės. Nežinantis pasigailėjimo Kanunas reguliuoja kiekvieną gyvenimo situaciją; gyvenimo, kuriame svarbiausia - garbė, svečio saugumas ir kraujas. Varganuose namuose tvyro baimė ir paklusnumas visagaliam kraujo keršto įstatymui. Žmonės karta po kartos žudo vieni kitus pagal visas Kanuno taisykles, ir nėra nė dienos be mirties. Jaunasis Giorgas privalo atlikti savo pareigą - nušauti Kriekikių giminės vyrą. Po įvykdyto keršto jis turi trisdešimt dienų laisvės, o paskui priverstinis žmogžudys pats taps auka. Trisdešimt balandžio mėnesio dienų, kuriose telpa viskas: ne savo noru įvykdyta žmogžudystė, paklusnumas ir nebylus protestas prieš aklą Kanuno įstatymo galią, užgimstanti meilė gražuolei iš žemumų, su savo vyru rašytoju povestuvinei kelionei pasirinkusiems atšiaurius Albanijos kalnus, atšiaurūs aklini atsiskyrėlių bokštai ir kraujas...