– Žiūrėkit, gal surasit kokį nors būdą kopijuoti ir žmones.

– Taip.

– Tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.

Alessandro Baricco (Alesandras Bariko, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. Jis yra parašęs 11 romanų, „Misteris Gvynas“ – dešimtasis iš jų.

„Misteris Gvynas“ – keistas romanas; toks pat keistas, paradoksalus ir poetiškas, kaip „Šilkas“, „Jūra vandenynas“ ar „Novečento“. Trapus, švelnus pasakojimas apie tylų, trapų, keistą, švelnų ir nepaprastai įžvalgų žmogų. Pasakojimas, galintis, kaip ir kitos Baricco knygos, pakeisti gyvenimą.

Tylus ir kuklus Džasperis Gvynas – rašytojas vienišius, kurio vienintelis draugas – jo literatūrinis agentas. Tačiau vieną dieną jis staiga supranta, kad jo literatūrinė karjera baigta, ir laikraštyje paskelbia pažadą niekuomet daugiau neberašyti. Tačiau juk rašymas – jo būdas patirti ir pekelti tikrovę, ir nerašyti, pasirodo, neįmanoma. Galiausiai misteris Gvynas randa išeitį: portretai. Jis rašys žmonių portetus. Kaip tai įmanoma?

Tai žino tik misteris Gvynas, pradėdamas ruoštis naujam gyvenimui: preciziškai įsirengia studiją, pakabina ypatingas lemputes, pavadintas karalienės vardu, ir ima rašyti. Taip prasideda viską iš lėto pakeisianti istorija, pasibaigusi paslaptimi.

Šiame romane rasite išmintingą senutę, sugebančią įkvėpti drąsos net iš ano pasaulio, unikalų lempučių meistrą, galintį sukurti vaikišką šviesą, kompozitorių, kuriantį muziką, panašesnę į šnaresį. Vienatvę, atsargius prisilietimus, tylą. Merginas, vieną piktą, kitą švelnią ir įžvalgią. Dešimt rašytinių portretų. Ir rašytoją, sugebantį pamatyti žmogaus viduje slypinčias ir tylinčias istorijas. Sugebantį suprasti, kokios istorijos dalis kiekvienas yra, ir sukurti portretą iš žodžių – subtilų ir tikslų, poetišką ir paslaptingą.