Kažkieno kelis stipriai primygo ją prie grindų, veidą tarsi nudegino kažkas lengvo ir plevenančio; itas lengvas ir plevenantis daiktas nuslydo ant kaklo ir užsinėrė kaip kilpa... ir ėmė veržti, oro stygius suspaudė krūtinės ląstą, Alečka kriokė, muistėsi ir konvulsikai trūkčiojo, tada isitempė kaip styga ir nučiuvo - kilpa atsileido, ilkinis alikėlis, tykiai iugždėdamas, sakytum nutekėjo nuo kaklo. Skubūs žingsniai nukaukėjo buto durų link. Jos trinktelėjo, ir viskas nutilo. Alia mėkai užsikosėjo, kelis kartus giliai ir dusliai įkvėpė, apsivertė auktielninka ir beprasmikai įsispoksojo į lubas neįstengdama patikėti, kad jos abejotinas amplua pravertė ne kine, o tikrovėje. iandien, atrodo, ji suvaidino geriausią savo vaidmenį - žudikas ja patikėjo ir iėjo! Marijos Briker romano Mėtinis pagrindinė herojė, jauna žavi aktorė Alevtina, kažkodėl sulaukia pasiūlymų vaidinti tik negyvas moteris. Mergina svajoja gauti rimtesnį vaidmenį ir tokių vilčių kupina nusprendžia dalyvauti garsaus prodiuserio peržiūroje. Tačiau nuvykus jos laukia didelis netikėtumas - dar vienas lavonas, įkart garsiojo prodiuserio... Toliau ima dėtis itin keisti dalykai, ir romano veiksmas pasuka neįtikėtina linkme... Kodėl buvo surežisuota visa i istorija, kurioje Alevtina suvaidino pagrindinį vaidmenį? Ir kas užsakė tokį realybės?