Viena garsiausių prancūzų rašytojų – Françoise Sagan įžymi ne tik savo kūryba, bet ir gyvenimu. Ją pažinojo ir citavo visas Paryžius, ji diktavo madas, elgesį ir gyvenimo būdą. Sagan slapyvardį pasirinkusi iš meilės Marselio Prusto kūrybai, jau pirmuoju savo romanu pavergusi Prancūziją, rašytoja įkūnijo keistą ir hipnotizuojamai patrauklų cinizmo, snobizmo, kilnumo ir subtilumo derinį. Jos gyvenimas - tai bemiegės audringos naktys, triuškinantis jumoro jausmas, alkoholis ir kvaišalai, meilė žirgams ir jūrai, tylios dienos Prancūzijos provincijoje; vienos nakties nuotykių ir visą gyvenimą trunkančių draugystės ryšių kaita, švelnus rūpinimasis sūnumi. Brangūs automobiliai ir kailiniai, aistra lošimui ir gyvenimui, nepaprastas įžūlumas, leidžiantis draudimų suvaržytoje Prancūzijoje gyventi taip, kaip nori, nejaučiant sąžinės graužaties... Françoise Sagan – moteris, kuri mylėjo gyvenimą, tačiau dar labiau – rašymą.Jos knygos buvo leidžiamos didžiuliais tiražais, bet ji pati dėl alkoholio iš lėto grimzdo į depresiją. „Žavi mažoji pabaisa“, kurios romanuose visą gyvenimą buvo galima įskaityti jos pačios jausmų, nuojautų ir išgyvenimų atspindį, mirė 2004 m. rugsėjo 24 dieną.

„Madam Sagan“ – pirmoji išsami dokumentais paremta biografija, skirta Francoise'ai Sagan po jos mirties. Geneviève Moll, spaudos, radijo, televizijos žurnalistė, vyriausioji „France 2“ redaktorė, subtiliais štrichais piešia gyvą, įsimenantį, aristokratišką ir aistringą rašytojos portretą.

„Ji gyvena netvarkingai, įnirtingai alina savo kūną, juokiasi, šoka, geria, myli, slėpdama nuo visų, o galbūt ir nuo savęs, sutrikimą: baimę, nuobodulio siaubą. Ją užvaldęs troškimas atmesti bet kokius laisvės apribojimus, jos entuziastingas rašymas galbūt kilęs iš tos didžiulės tuštumos joje, nuo kurios reikia pabėgti.“