Galbūt tobulinti save – ne išeitis. Galbūt žaloti save – išeitis.

Šokiruojantis ir brutalus knygos turinys – it mūsų visuomenės katalizatorius. Galime kaltinti autorių smurto ir prievartos vaizdavimu, bet ką pamatytume atgręžę veidrodį į save?

Baik koledžą, susirask darbą, įsigyk būstą. Pirk, pirk, pirk. Kol vieną dieną pajusi, kad esi įkalintas savo jaukiame lizdelyje, tarp daiktų, kurių tau nereikia. Tavo bosas – tikras šmikis, visuomenė – veidmainiška iki pasišlykštėjimo, o vienintelis išsigelbėjimas rodosi mirtis patyrus aviakatastrofą.

Nemigos kamuojamas knygos pasakotojas it paskutinio šiaudo griebiasi to, kas sukeltų pojūtį, kad yra gyvas. Sutikęs paslaptingąjį Tailerį Durdeną, maištaujantį prieš visuomenę ir jos vertybes, įsikrausto pas jį gyventi. Jiedu įkuria pogrindžio organizaciją – kovos klubą. Gatvėse staiga padaugėja vaikinų pamuštomis akimis ir pamėlusiais krumpliais. Galbūt ši „vienišų moterų išaugintų vyrų karta“ taip ieško savojo Dievo?

Debiutinis 1996 metų Chucko Palahniuko romanas atnešė autoriui literatūrinę šlovę, jis vadintas pranašišku kartos balsu. 1999 m. režisierius Davidas Fincheris pagal romaną sukūrė kultiniu tapusį filmą.