Jei namie auginate vaiką, prieš kurio įniršį dažnai jaučiatės bejėgiai, jei anūkai darosi nevaldomi, o paauglys giminaitis kelia nuostabą aplinkiniams, nes jam neegzistuoja jokios elgesio normos – ši negailestinga, bet teisinga knyga skirta jums.

Vaikai vėl turės būti laikomi vaikais. Šiandien mes ėmėme laikyti juos sau lygiais mažaisiais suaugusiais ir taip nežmoniškai juos varginame.

Visi žinome: vaikas – jautrus ir pažeidžiamas; jį reikia gerbti, atsižvelgti į jo norus ir nuomones, įtraukti į partnerišką dialogą. Tačiau apsižvalgykime: dabar dažnai vaikai ima valdyti tėvus.

Keturmetis puikiai žino, kad riksmu ir spardymusi anksčiau ar vėliau vis tiek gaus viską, ko nori, o tėvai sutrikę, tačiau pasididžiuodami sako: „Mano vaikas – tikra asmenybė“. O iš vaikų amžiaus išaugę vyresniųjų negerbiantys jaunuoliai pasirodo visiškai netinkami tikram gyvenimui. Mažosios „asmenybės“ užaugusios nesugeba pakelti jokių sunkumų, nenori imtis jokio darbo ir yra neatsparios jokiam stresui. Pasaulis ir toliau privalo suktis pagal jų norus, o jei ne – į paviršių iškyla agresija. Kodėl taip atsitinka? Kodėl tėvų, norinčių savo atžaloms vien tik gera, vaikai auga egocentriški, agresyvūs? Kodėl jie virsta mažais tironais?

Dr. Michaelis Winterhoffas nusitaiko į mylinčių tėvų širdis. Tėvų, kurie nori tik viena: kad jų vaikai juos mylėtų. Tačiau kaip tik todėl jie pasiekia visiškai priešingą rezultatą: nejučia namie ir mokykloje įsiviešpatauja tironas.

Autorius paaiškina, kodėl motinos turėtų nustoti blaškytis tarp supermamos ir beviltiškos nevykėlės vaidmenų. Jis parodo, ką vaikų darželiai ir mokyklos daro su mūsų vaikų sielomis ir kodėl tėvai turėtų liautis mėginti susilieti su savo vaikais į vieną nedalomą visumą. Jis teigia, kad norėdami nesužaloti vaiko asmenybės, mes praradome sveiką protą ir užmiršome, kas yra elgesio normos.