„Beveik visos mano sutiktos moterys, kurios skaitė knygą, prisipažino, kad atpažįsta save šioje istorijoje. „Kitą gyvenimą“ parašiau susilaukusi pirmo kūdikio, kai jaučiausi labai sutrikusi. Rašymas man atstojo psichologo konsultacijas, galbūt todėl tiek daug motinų taip sujaudina Peidžės ir Nikolo istorija. Eidama į maisto parduotuvę dažnai svajodavau, kaip palieku sūnų ir savo vyrą... Pasišnekėjusi su kitomis moterimis, kurios slapčia puoselėjo tas pačias mintis, nusprendžiau sukurti veikėją, kuri iš tikrųjų galėtų taip pasielgti.“ – Jodi Picoult

Peidžė menkai teprisimena motiną, kuri paliko šeimą, kai jai buvo penkeri metai. Visą vaikystę ir paauglystę ją kankino klausimas, kodėl mama taip pasielgė. Galbūt ji, Peidžė, buvo kalta? Tas klausimas ir nelemtai susiklosčiusi pirmoji meilė ją pačią, vos gavusią brandos atestatą, priverčia pabėgti iš tėvo namų į Bostoną. Čia likimas Peidžę suveda su ambicingu jaunu gydytoju iš turtingos ir aristokratiškos šeimos.

Ir štai ji pati su kūdikiu ant rankų, palikta grumtis su santuokos ir motinystės sunkumais. Sūnaus gimimas moterį nubloškia į gilią emocinę krizę: ji abejoja savimi ir kaip motina, ir kaip žmogumi. Ir vieną dieną pati pabėga palikdama vyrą ir trijų mėnesių kūdikį. Peidžė mano, kad atgaus pasitikėjimą savimi tik suradusi motiną ir išsiaiškinusi, kodėl ji kadaise paliko šeimą...