Nebijanti aštrių temų ir diskusijas visuomenėje keliančių klausimų populiari rašytoja Jodi Picoult šįkart atsigręžia į tokias temas kaip tapatybė, meilė, santuoka, motinystė. Kas atsitinka, kai artimiausi žmonės ir visuomenė brutaliai pasikėsina į svarbiausią dalyką – troškimą turėti šeimą? Ir kas turi teisę spręsti, kokia ta šeima turi būti?

Zoja Bakster beveik dešimt metų gyveno viltimi susilaukti kūdikio, tačiau kai iki šio troškimo išsipildymo liko visai nedaug, visas viltis sugriovė skaudi nelaimė: Zoja prarado kūdikį, netrukus nutrūko ir santykiai su vyru.

Norėdama pamiršti skaudžius išgyvenimus Zoja pasineria į naują veiklą – pradeda dirbti muzikos terapeute. Jos metodais susidomi su paaugliais dirbanti Vanesa ir pakviečia dirbti kartu. Tarp moterų greit užsimezga ne tik darbiniai santykiai, bet ir šilta draugystė, kuri, didelei Zojos nuostabai, perauga į... meilę.

Meilė moteriai trikdo Zoją, tačiau susigyvenusi su naujais jausmais ji vėl ima svajoti apie šeimą ir vaikus. Moteris supranta, kad vienintelė galimybė jų susilaukti – dirbtinis apvaisinimas. Ir nors vaisingumo klinikoje vis dar saugomi trys jos ir buvusio vyro Makso pradėti embrionai, Zoja jaučia, kad šia galimybe pasinaudoti nebus paprasta. Tie vaikai galėtų gimti tik gavus buvusio vyro sutikimą, bet šis, po skyrybų paguodos ieškojęs taurelėje, išsigelbėjimą galiausiai rado evangelikų bažnyčioje, smerkiančioje dirbtinį apvaisinimą ir juo labiau – netradicines šeimas. Kiekvienam žmogui itin brangaus dalyko – šeimos – trokštančiai Zojai teks nueiti ilgą kelią, susiduriant ir ištveriant artimiausių žmonių, visuomenės, religinės bendruomenės pasipriešinimą ir nesupratimą.