„Kapitono Granto vaikai“ – tai garsiojo prancūzų rašytojo Jules’io Verne’o (Žiulio Verno) nuotykių romanas, pirmą kartą išleistas 1867 m. Tai yra pirmoji dalis „Didžiosios kelionės“ trilogijos, kurią sudaro ir „20 000 mylių po vandeniu“ bei „Paslaptingoji sala“.

Romano veiksmas prasideda, kai Škotijos lordas Glenarvanas ir jo įgula randa sudužusio laivo „Britanija“ butelį su žinia apie dingusį kapitoną Grantą. Žinia yra užkoduota ir neaiški, tačiau nurodo, kad kapitonas yra gyvas ir galimai įstrigęs 37-ojoje pietų platumoje.

Norėdamas padėti, Glenarvanas su savo žmona Helena, kapitono Granto vaikais – Meri ir Robertu – bei ištikimais draugais leidžiasi į ekspediciją. Jų kelionė per Pietų Ameriką, Australiją ir Naująją Zelandiją pilna išbandymų, pavojų ir įtemptų nuotykių. Grupė susiduria su gamtos stichijomis, laukiniais gyvūnais ir priešiškai nusiteikusiais žmonėmis, tačiau juos vedina tikėjimas surasti kapitoną Grantą gyvą.

„Kapitono Granto vaikai“ yra ne tik nuotykių pilnas pasakojimas, bet ir žinių šaltinis apie geografiją, gamtą ir įvairias pasaulio kultūras. Knyga skatina atrasti, keliauti ir nepasiduoti sunkumams. Tai klasikinė literatūra, kuri įtrauks tiek jauną, tiek vyresnį skaitytoją.