Romanas „Kaip vanduo šokoladui“ – uždraustos meilės istorija, apipinta tradicijomis ir pagardinta tradiciniais Meksikos valgių receptais. Tie receptai – tai iš kartos į kartą perduodama tradicija, tai raktai ir formulės, kuriose užkoduota šeimos ir žmogaus atmintis.

Šiais raktais autorė atrakina daugelį prasmių. Skirtingi patiekalai ruošiami skirtingais metų laikais ar ypatingomis progomis, ir kiekvienas toks pagal šeimos receptą ruoštas valgis pažadina atmintį ir prikelia prisiminimus.

Ruošiant maistą negana turėti receptą. Kad valgis būtų tikrai ypatingas, reikia įdėti slaptą ingredientą, dažniausiai – dalelę širdies. Štai kodėl pagal tą patį receptą dviejų šeimininkių paruoštas maistas nebūtinai bus vienodo skonio.

Valgio gaminimas Titai, kuriai uždrausta ištekėti, – tai vienintelis būdas išlieti savo jausmus ir širdį. Deginama aistrų, Tita į ruošiamą maistą sudeda visą savo meilę, ilgesį, kartėlį, pyktį. Nenuostabu, kad jos ruošiamas maistas įgyja magiškų galių – tie, kurie jį valgo, pradeda gyventi Titos jausmais ir nuotaikom. Vieniems jos maistas yra tarsi nuodas, kitus jis uždega nenumaldoma aistra.