Mergina sutinka hercogą – ir jųdviejų santuoka sulaužo visas taisykles…

Nuo tada, kai grįžo iš karo, hercogo Ešberio darbų sąrašas – trumpas ir ne itin malonus: naktimis klaidžioti po Londoną ir rūsčia išvaizda gąsdinti nenaudėlius. Pagaliau sąraše atsirado naujas punktas. Jam reikia įpėdinio… vadinasi, reikia žmonos. Kai Ema Gledstoun, siuvėja tapusi pastoriaus duktė, vilkinti vestuvinę suknelę, išdygsta rūmų bibliotekos tarpduryje, jis iškart nusprendžia: šita tiks.

Hercogo sąlygos paprastos:

• Juodu bus vyras ir žmona tik naktimis.

• Apsieis be šviesos ir bučinių.

• Ji neklausinės jo apie randus.

• O svarbiausia: žmonai pastojus, santuokinio guolio jiems daugiau nebereikės.

Tačiau Ema – stipri priešininkė. Ji taip pat kelia sąlygas:

• Juodu kiekvieną vakarą drauge vakarieniaus.

• Ir kalbėsis.

• Ir be apribojimų pokštaus.

• O svarbiausia: kai pamatys, kokia to randuoto vyro siela, jis nepajėgs sutrukdyti jai pamilti…