Iš pradžių autorius šį romaną norėjo pavadinti “Lyriškuoju amžiumi”. Pasak M. Kunderos, lyriškasis amžius – tai jaunystė, o šis romanas kaip tik ir yra paauglystės epopėja. Ironiška epopėja, kurioje pamažu naikinamos tabu tapusios dorybės: Vaikystė, Motinystė, Revoliucija ir net Poezija.