Nereikia būti pranašu, kad galėtum tvirtinti, jog tekstuose, atsiradusiuose po penkiasdešimtojo Hermanno Lenzo gimtadienio, jo požiūris į patį save ir į pasaulį išrykėja negailestingiau nei kitose jo knygose. Eilėraščiai yra tikroji autobiografija. Jo „Žvilgsnis atgal“ į nueitą gyvenimą štai koks:

Nepastatei namų,

Sūnaus nepradėjai,

Knygas vien rašei.

Ar to bus gana?

Ne, negana.

Su turtais tavo atveju irgi

Reikalai, suprantama,

Labai abejotini.

Palėpėse gyvenai,

Apstatytose ankstesnių laikų baldais,

Ilgai tarp jų tryneisi.

Ką kiti vadina „gyvenimu“,

Tau buvo vien vargas.

Niekad su juo nesusidorojai.

Kad tik kaip nors išsisuktum.