Jis jautė Megę šalia, bet ne kaip ką nors atskira, ir troško padaryti ją amžinai savo dalimi, gyvu audiniu, kuris yra jis pats, o ne greta esanti, tik su juo susijusi būtybė.

„Erškėčių paukščiai“ – antrasis rašytojos romanas, pasirodęs dar 1977 m. Šiuo metu visame pasaulyje jo parduota daugiau nei 33 milijonai egzempliorių. Tai vienas garsiausių ir populiariausių visų laikų romanų, tikras epas, kuriame – beveik visa XX a. Australijos istorija, gyvenimo sankloda ir žmonių santykiai. Kaitra spengiančiame fone – trijų vienos šeimos kartų likimas, kurį nulemia uždrausta, neįmanoma jaunos merginos Megės ir katalikų kunigo Ralfo de Brikasaro meilė. Ši meilė, užsimezgusi dar Megės vaikystėje, lydi ją per visą gyvenimą; jos negali užgesinti nei bažnyčios draudimai, nei mylimojo atsižadėjimas, nei santuoka. Nesvarbu, kad ambicingo dvasininko kelias iš Australijos nuveda jį į Romą ir Vatikaną, o švelni ir mylinti Megė širdimi ir kūnu susijusi su atokiu Drohedos ūkiu – niekas, nei laikas, nei atstumas, nei draudimai neįstengia išskirti vienas kitam skirtų žmonių. Megės ir Ralfo meilės istorija – viena iš tų, kurios neįmanoma pamiršti, viena iš tų, kurios įkvepia ir lieka su skaitytoju visam laikui.

Egzotiška Australijos gamta visą gyvenimą trunkančios aistros fone, meilės ir pareigos kova, mirtis ir ištvermė. „Erškėčių paukščiai“ – drąsus ir psichologiškai tikslus pasakojimas apie didingą meilę, įveikiančią visas kliūtis ir trunkančią tol, kol esame gyvi. Romanas, sėkmingai išlaikęs laiko egzaminą.