Tai lyg „Mergina su drakono tatuiruote“ ir „Sopranai“ vienoje knygoje.

„Draugas iš Andalūzijos“ – stiprus ir neužmirštamas Alexanderio Söderbergo romanas, išleistas daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių, pagal jį kuriamas filmas. Rašytojas negailestingai ir gudriai veikia mūsų supratimą apie gėrį ir blogį. Puikus pasakojimas pribloškia itin sudėtingais psichologiniais personažų portretais ir netikėtais veiksmo posūkiais.

Sofija Brinkman, slaugytoja, viena auginanti sūnų, ramiai gyvena turtuolių kvartale Stokholmo priemiestyje. Ligoninėje ji susipažįsta su Hektoru. Elegantiškas ir patrauklus vyriškis, knygų leidėjas, pamažėle suartėja su Sofija – galiausiai moteris nepajėgia jam atsispirti.

Bet Guzmanas ne tas, kuo dedasi. Jis stambus narkotikų ir ginklų prekeivis, vadovaujantis narkotikų kontrabandai iš Paragvajaus. Į šį jo verslą nusitaikė Ralfas Hankė – turtus susikrovęs už šantažą ir prekybą ginklais. Jis nepasiduos, kol negaus savo. Bet Guzmanai jau pradėjo kovą, ir nenurims tol, kol nesusigrąžins, kas jiems priklauso.

Nieko neįtarianti Sofija įpainiojama į žiaurią dviejų konkuruojančių nusikaltėlių grupuočių ir juos persekiojančių policininkų kovą. Ji tampa įkaite žaidimo, priverčiančio perkainoti ankstesnes vertybes bei gėrio ir blogio sąvokas. Sofija kaip įmanydama priversta gintis pati ir ginti sūnų. Jai tenka rinktis, kieno pusę palaikyti.

„Draugas iš Andalūzijos“ dar neišleistas sukėlė didžiulį susidomėjimą. Ir ne veltui: išskirtinis siužetas, nenuspėjama intriga, įdomūs personažai, – puikus rašytojo darbas.