Baigiantis vasarai poilsiaujantys prie slėpiningo Švedijos ežero valtele plaukia į atokią salelę. Saulėtą vasaros vakarą Aleksas ir dukra Smila išlipa į krantą ir apsimetę piratais dingsta saloje. Tuo metu Greta lieka valtyje. Bėga laikas, temsta, bet vyras ir mergaitė negrįžta. Sunerimusi moteris leidžiasi į paieškas, bet paslaptingoje saloje aptinka tik senokai praūžusios puotos pėdsakus. Vyras ir mergaitė tiesiog pradingo.

Sukrėsta Greta patraukia namo. Iš karščiuojančios atminties gelmių baudžiasi ištrūkti juodžiausi jos vaikystės prisiminimai. Trumpas pokalbis telefonu su mama dar labiau išsekina moterį. Ji grįžta į salą ir mėgina tęsti paieškas, tačiau pati suvokia, kad jos pastangos ir noras surasti dingusiuosius tėra iliuzija. Galiausiai nuvyksta į policijos skyrių, bet ten išgirsta, kad policijos duomenų bazėje nėra jokių įrašų nei apie jos vyrą Aleksą, nei apie dukterį Smilą...

Kokie vaikystės košmarai persekioja Gretą ir kas iš tiesų atsitiko Aleksui ir Smilai? Kur yra realybė, o kur – jos pačios išgalvotos istorijos? Atsakymai į šiuos klausimus slypi painiame psichologiniame labirinte.

„Siaubingai geras.“ – Corren