Prancūzų rašytojas Antoine‘as de saint-Exupery (1900 – 1944), nemirtingų kūrinių „mažasis Princas“, „Žemė žmonių planeta“, „Karo lakūnas“ ir kt. autorius, savo didžiąją knygą „Citadelė“ rašė nuo 1936 iki 1944 m. Besidomintiems, kada pasirodys, rašytojas atsakydavo: „Aš jos niekada nepabaigsiu... tai bus mano pomirtinis kūrinys“. Taip ir atsitiko: knyga išleista 1948-aisiais, praėjus ketveriems metams po jos autoriaus, rašytojo ir lakūno žūties.

Nuo „mažojo Princo“ iki savo testamento – „Citadelės“ – A. de saint-Exupery kartoja tą pačią mintį, tą pačią pamoką: niekada nesižemink, nenupulk. Gal nebus papiktnaudžiauta metafora, jei čia įžvelgsime lakūno patarimą: svarbiausia – niekados nekristi, išsaugoti aukštį.

Nekelia abejonių, kad rašytojas norėjo padaryti šį kūrinį gyvenimo knyga, patirties, minties ir išminties visuma, literatūrinių lūkesčių išsipildymu.