Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič savo kūriniais nesiekia šokiruoti, tačiau jie kerta skaudžiai ir paliečia tolimiausias skaitytojo sielos kerteles. „Černobylio malda. Ateities kronika“ pasakoja apie vieną didžiausių katastrofų istorijoje, kuri suluošino tūkstančių žmonių likimus. Žmonių, apie kuriuos ir perskaitysite šioje knygoje.

Knyga pirmą kartą išleista 1997-ais metais ir sulaukė daug teigiamo kritikų ir skaitytojų dėmesio, o po HBO serialo „Černobylis“ vėl buvo prisiminta ir skaitoma iš naujo.

„Černobylio malda. Ateities kronika“ – pasakoja apie atominės elektrinės katastrofą. Tačiau skirtingai nei seriale, čia pagrindinis dėmesys skiriamas ne pirmosioms dienoms ir likvidavimo darbams, o gyvenimui po visko. Knygoje sukaupti žmonių, kuriuos palietė avarija, liudijimai. Tai pirmieji likvidatoriai, gaisrininkai, kariai ir visų jų artimieji, vietovės gyventojai, mokslininkai, mokytojai, senukai ir net vaikai. Kiekvienas veikėjas tikras ir turi savo istorija, kuri ir panaši į likimo draugų, ir labai skirtinga.

Viena neatsakinga sistema ir jos sprendimų pasekmės tiek fiziškai, tiek psichologiškai suluošino daugybę žmonių. Svetlana Aleksijevič istoriją atskleidžia per potyrių perspektyvą. Kas nutiko visiems tiems gyventojams po katastrofos, kaip jie ir artimieji gyveno toliau? Senukai, atsisakę palikti užterštą zoną, emigrantai, žmonos tų, kurie merdėjo sužaloti...

Liudijimai, aprašyti knygoje „Černobylio malda. Ateities kronika“, nenudailinti ir žiaurūs, todėl gali šokiruoti. Tačiau tokia realybė.

Svetlana Aleksijevič už savo kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais, tarp jų Remarque premija, Švedijos PEN centro, Andrejaus Siniavskio „už literatūros kilnumą“, Leipcigo „už geriausią politinę knygą“ ir kiti. Tačiau svarbiausia – 2015-ais skirta Nobelio literatūros premija. Ją autorė įvertinta „už daugiabalsį jos prozos skambesį, kančios ir narsumo įamžinimą“.