Šioje nepamirštamoje memuarų knygoje apie šeimą ir išgyvenimą pasakojama, kaip buvęs kalinys smurtautojas verčia savo sūnų daryti nusikaltimus.

Augdami Navahų indėnų rezervate Deividas Krou ir brolis bei sesės dievino savo tėvą, savamokslį čerokį Terstoną Krou, kuris mėgo girtis vaikams savo žygdarbiais Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau laikui bėgant Deividas atrado kitą Terstono Krou pusę – buvusį kalinį su savo etikos kodeksu, pateisinančiu žiaurumą, smurtą, melą ir net žmogžudystę. Mušdamas ir tokiu būdu baugindamas Deividą, Terstonas privertė berniuką vykdyti jo nusikalstamus planus. Deivido mama, turinti psichikos problemų ir neįstengdama tinkamai pasirūpinti vaikais, negalėjo jo apsaugoti.

Ryžtingam ir darbščiam Deividui pavyko įstoti į universitetą ir pasiekti profesinę sėkmę. Pagaliau atradęs savyje drąsos pasipriešinti nusikalstamiems tėvo reikalavimams, jis nesąmoningai įsivelia į keršto planą ir yra priverstas stoti į lemiamą dvikovą su nuožmiuoju Terstonu Krou. Deividas turi tik dvidešimt keturias valandas, kad pergudrautų savo tėvą – genialų psichopatą, kuris gyrėsi, kad treji metai, praleisti liūdnai pagarsėjusiame San Kventino kalėjime, buvo lengviausias laikas jo gyvenime.

Nepagražintas ir tiesiog fiziškai išgyvenamas „Blyškiaveidis melas" – tai įkvepiantis pasakojimas apie atleidimo galią ir žmogaus dvasios stiprybę.