pagalvojau, kad viską jau parašiau, nors nė žodžio nežinojau apie tave, ir tada supratau, kad laikas   šitam atminties kambary išgriauti sieną išversti tą menką konstrukciją, laikančią žmogų ar tvartą lūkesčius jūsų ir mano, palengva slopstančius kiek besiraityčiau   pagalvojau – laikas sustoti, nes viskas kas rodės reikšminga, išsprūdo prirėmus prie sienos tada pasirodė – štai, pagaliau, kaip ir laikas nieko nereiškiu, kiek savęs begailėčiau   tada pasigirdo, kad Gariūnuose, , brangiai superka pelenus todėl deginom tėvų nuotraukas už tvarto, kol sukūrenom ir tvartą, liko tik siena, laikanti tuštumą   tada, susipylę į kibirus, išvežėm viską parduoti, o tada sužinojome, kad nėra jokios sienos kad mūsų pelenų net dykai niekas neima sudegę tėvų veidai tebejuosta ant pirštų   ir ėjome atgal į autobusą, dulkėjo neuždengti pelenai, semiu juos dabar ir barstau šitoj amžinoj bendraty ant nesančios sienos griuvėsių „Bendratis“ – trečioji jaunesniosios kartos poeto Mindaugo Nastaravičiaus (g. 1984) knyga. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dėmėtų akių“ (2010) įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų poetinį debiutą. Antroji knyga – „Mo“ (2014) – autoriui pelnė Jaunojo jotvingio premiją, rinkinys pateko į Metų knygos rinkimų penketuką ir Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. M. Nastaravičius taip pat rašo pjeses, bendradarbiauja su įvairiais Lietuvos teatrais. 2015-aisiais už dramaturgiją jis apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. – rašytojas Sigitas Parulskis