Prabėgo jau daug metų nuo tada, kai Meisė Odžeims, susirinkusi savo reputacijos likučius, išrūko iš Šugarvilio. Tad kodėl jos žygdarbiai ligi šiol nepamiršti? Nejaugi mažo miestelio gyventojai taip ir nepaliaus smerkę ją už tai, kas nutiko vieną vasaros naktį?

Grįžusi pagelbėti šeimai Meisė pasižada vaikščioti aukštai iškelta galva: šiek tiek visus paerzins ir vėl dings. Kibirkštėlės jos akyse ir provokuojanti apranga skelbia: apkalbų ji nepaiso. Ir patraukti geidžiamiausio Šugarvilio vyro dėmesį tikrai nėra jos tikslas. Nors žiežirbų, žyrančių tarp Meisės ir Geibrielio Donovano, užtektų miesteliui padegti, jis įstatymus gerbiantis, taisyklių paisantis vyras. Visai ne jos skonio.