„Apie žmogaus ir visuomenės stuburą“ – plačiajam skaitytojų sluoksniui skirta knyga apie žmogaus raumenų ir kaulų sistemą ir neatsiejamą jos ryšį su centrine nervų sistema, kuri neretai yra žmogaus santykių su visuomene veidrodis. Rašydamas apie visuomenę, autorius bando atsakyti į labai svarbų klausimą – ar ligų užuomazgos slepiasi tik mūsų kūne ir dvasioje, o gal jos kartais ir aplinkoje, kurioje vyrauja iškreipti žmonių tarpusavio santykiai ir savanaudiški žmonių santykiai su gamta. Jo manymu, tokie pakrikę santykiai skatina ligų ir slopina organizmo savigydos pradus.

Autorius akcentuoja, kad žmonijos rūpesčiai prasidėjo jau tada, kai buvo sumeistrauta kėdė ir ratas. Tai iš esmės pakeitė žmogaus gyvenimą: be akivaizdžios naudos, jie padarė ir negrįžtamą žalą – žmonės ėmė mažiau judėti, atsirado kūno judesių badas. Civilizacijos progreso rezultatas – kėdė – pakylėjo žmogų nuo žemės, sutrikdė jo kūno biomechaniką. O ratas (tiksliau – keturi ratai) prirakino žmogų prie tos kėdės. Taigi civilizacija atsisuko prieš žmogų – tapo judesio priešu, nugaros skausmas tapo žmonijai rykšte. Taip pat civilizacijos procesas paveikė žmonių santykius, o šie – žmogaus centrinę nervų sistemą, versdami ją nuolat įsitempti.