Esė „Amžinoji euforija“ demaskuoja šių laikų Vakarų pasaulyje įsigalėjusią laimės kaip prievolės ideologiją, reikalavimo „Būkite laimingi“ tironiją. Autoriaus nuomone, tai žiaurus įsakymas, nuo kurio vykdymo išsisukti juo sunkiau, kad jis nėra aiškiai apibrėžtas.