Viena moteris man prisipažino, kad pirmąją mano knygą „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“ skaitė naktimis ir taip juokdavosi, kad savo vyrą prižadindavo. Šis, pabudintas iš gilaus saldaus miego, pašokdavo lovoje:

– Kas nutiko? Ar išprotėjai? Ko čia žvengi vidury nakties?

– Nieko nenutiko. Knygą skaitau...

– Po savaitės, – pasakoja ta pati moteriškė, – jau vyras mane žadina vidury nakties, jau pats kvatoja iki ašarų. Pasirodo, skaito tą pačią knygą. Klausiu: „Kurią vietą skaitai?“ Tik pacituoja, ir jau abu juokiamės.

Kuo toliau, tuo dažniau sulaukiu tokių prisipažinimų. Todėl išleisdama į gyvenimą antrą knygą „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“, pridedu instrukciją.

Knygą skaitykite:

1. Kai esat blogos nuotaikos.

2. Kai jaučiat, jog gyvenimas šipuliais eina.

3. Kai svajojat, bet „šūds gaunasi“.

4. Kai šalia niekas nemiega.

5. Kai norit, kad ir kaimynai nemiegotų.

O jei rimtai, rekomenduoju: nesilaikykit visų aukščiau išvardytų rekomendacijų – skaitykit knygą visur ir visada! Ir net jei besijuokdami prižadinsit sutuoktinį ar kaimyną – nesijaudinkit. Nėr čia ko miegoti – gyvenimas ir taip trumpas. Tegu kvatoja, tegu mėgaujasi istorijomis kartu su jumis. Gero skaitymo, geros nuotaikos!

Tego joukas dūšė!

Nijolė Narmontaitė

P. S. Visas pulkas mano pašnekovų dalijasi nuotykiais, patirtais per egzaminus, kai stojo į aktorinį, režisūrą arba dainavimą. Skirtingi žmonės, skirtingos patirtys ir laikas, todėl nėra ko stebėtis, kad pakeliausime ir sovietmečio šunkeliais su visomis to meto kalbos šiukšlytėmis. Taip gyvenom, taip kalbėjom, ką girdėjau, tą užrašiau.