Ši knyga apie mergaitę Žvaigždę, kitokią negu visi, visur aplink sėjančią gerumą, savaip suvokiančią pasaulį, žmones, gamtą.

Į tykią, pilką Mikos vidurinę mokyklą ji įsiveržia tarytum spalvų ir garsų uraganas. Mokyklos koridoriai tik ir ūžia: „Žvaigždė, žvaigždė“. Viena vienintele šypsena ji pavergia Leo Berloko širdį. Žaižaruojanti ir gyvybinga, ji pakeri visą mokyklą. Bet neilgam.

Mokinių bendruomenei, įpratusiai vienodai rengtis, vienodai kalbėti, vienodai mąstyti, ji pernelyg nesuprantama, pernelyg kitokia. Galbūt ji ne viso proto, o gal ateivė iš kitos planetos? Todėl visi ją atstumia. Karštai trokšdamas netapti atstumtuoju ir pats, Leo bando paversti ją tokia, kokia ji būti negali: normalia. Patyręs pirmąją meilę, jis pažins ir pirmąjį skausmą, bet galbūt ir daug ko išmoks. Netgi po daugelio metų jis pastebės tai šen, tai ten sudygusius jos pasėto gerumo daigus. Ir išsaugos viltį...

Tai puiki knyga mūsų laikų moksleiviams!