Kiniško stiliaus daiktą ar interjerą Europoje rasti nesunku, taip pat nesunku rasti knygų apie Kiniją, o tikras literatūrinis chinoiserie pasitaiko labai retai. Naujas Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“ – apie daugelį dalykų.

Apie XVIII amžiaus europiečio svajonę pakeisti „tvarką“ visame pasaulyje, net ir Kinijoje.

Apie XVIII amžiaus prancūzų meilę kiniškiems dalykams ir viso „Senojo Pasaulio“ neapykantą prancūzams.

Apie didėjančią Rytų ir Vakarų „difuziją“.

Apie šiuolaikinį žmogų, norintį pabėgti į nebeegzistuojančią Kiniją.

Ir apie Rytus, kurie visada su mumis, nesvarbu, į kurią pusę žiūrėtume.

Knyga „Žuvys ir drakonai“, kaip ir kiti Radzevičiūtės kūriniai - visiškai nutolusi nuo lietuvių literatūros tradicijos. Tai tarsi atskira kategorija, kurioje intelektinis iššūkis jungiamas su rafinuotu ir nerafinuotu humoru, o herojai kalbasi taip, lyg kapotųsi kardais.