Romanas pasakoja apie vienos šeimos dviejų kartų gyvenimą 1831-ųjų ir 1863-ųjų sukilimų fone. Pirmojoje dalyje autorius atskleidžia baudžiauninko Moto sąmonės evoliuciją nuo požiūrio, kad nėra nieko bloga, kai žmogus išmainomas į arklį, šunį ar pralošiamas kortomis, iki poreikio ryžto apsisprendimo kovoti už asmens laisvą prigimtį ir aktyviai dalyvauti sukilėlių gretose. Tai savojo „aš“ ieškojimas, kuris baigiasi kelione į Siberją.

Antrojoje dalyje pasakojama apie dramatiškas Moto gyvanašlės pastangas iš niekšingų caro statytinių užmačių gelbstint sūnų Juzą, kuriam lieka tik du keliai – rinktis katorgą arba pasitraukti iš gimtųjų kraštų.

Trečiojoje romano dalyje Juzą matome Vilniuje patekusį į miestietiškąją mėsmalę. Čia po keleto metų tragiškai baigiasi jo pirmoji meilė. Juza palūžta ir tik stiprių žmonių dėka atgauna pasitikėjimą savimi. Jo jaunatvišką širdį užvaldo draugų puoselėjama laisvos Tėvynės idėja.